Mažytė graži užsispyrus mergytė
Atsisėda prie veidrodžio ir pradeda dažytis
Pabaigus makiaž¹, ji naudojasi ta proga
Kad mamos nėra namie, išrausia jos garderob¹
Iš eilės matuojasi visus mamos rūbus
Ir maivosi prieš veidrodį linguodama klubais
Kambarys jos svajonėse pavirsta rūmais
O mamos suknelės – madingiausiais kostiumais
Ji nužvelgia savo figūr¹ atidžiai
Po to Klaudijos Šifer nuotrauk¹ pavydžiai
Slapèiausios jos svajonės, gyvenimo kryžius
Ji taip trokšta dirbti manekene Paryžiuj
Bet laikrodžio rodyklė artėja prie šešių
Tuoj tėvai sugrįš namo, reikia sėst prie pamokų
Ji sutvarko drabužius ir plauna veid¹ dažyt¹
Pavirsta vėl įprasta mažyte mergyte

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišk¹ iš Paryžiaus

Ji užaugo graži, užsispyrus mergaièiukė
Ir į gulbê pavirto iš bjauraus anèiuko
Dabar jos apimtys, ūgis ir svoris
Pasaulinių standartų, aukšèiausia kategorija
Jinai parašė pareiškim¹ dalyvauti konkurse
Gražiausios merginos rinkimuose mieste
Pirm¹ mis karūn¹ jei laimi, tad gal
Prieš j¹ atsivers visas baltas pasaulis

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišk¹ iš Paryžiaus

Linksma, graži, užsispyrus mergytė
Išvažiuoja į Paryžių karjeros daryti
Su manim atsisveikindama ašar¹ braukia
Ji nežino, kas jos svetimoj šaly laukia
Bėga metai, o pašto dėžutė tušèia
Ji pamiršo vien¹ mane èia
Taip niekada ji ir negrįžo
Taip ir neparašė laiško iš Paryžiaus

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišk¹ iš Paryžiaus